Po to, kai Jungtinės Amerikos Valstijos dar kartą išrinko Donaldą Trumpą, JAV užsienio politika dar ryškiau pasuko izoliacionizmo kryptimi. Amerikos dėmesys vis labiau krypsta į savo vidaus problemas ir konkurenciją su Kinija, o Europa paliekama spręsti savo saugumo klausimus pati. Ilgą laiką Europos šalys gyveno po JAV karinio skėčio apsauga, tačiau pastaraisiais metais tampa vis akivaizdžiau, kad ši apsauga nėra savaime suprantama ir gali bet kada susilpnėti arba išnykti.
Gynybos pramonė sulaukė investuotojų dėmesio
Europoje vis garsiau kalbama apie būtinybę stiprinti savo karinę nepriklausomybę ir skatinti vietinę gynybos pramonę. Tai nebėra tik politinės kalbos – realūs veiksmai jau vyksta. Europos šalys didina gynybos biudžetus, pasirašo naujus karinės technikos gamybos ir modernizavimo kontraktus, o gynybos sektoriaus įmonės išgyvena aukso amžių.
Tai atsispindi ir finansų rinkose – per pastaruosius 1-3 metus Europos gynybos pramonės įmonių akcijos pabrango 50–150 proc. Toks spartus augimas pritraukė ne tik institucinius, bet ir privačius investuotojus, ieškančius saugios vietos kapitalui. Tačiau ši tendencija kelia ir klausimą – ar šis traukinys dar ne per toli nuvažiavęs? Ar investuoti į Europos gynybos sektorių dabar vis dar racionalu? Mano asmenine nuomone, šiandien tai daryti jau yra per vėlu – didžiausi augimo vaisiai jau nuraškyti, o tolesnis augimas nebus toks greitas.
Europai trūksta technologinio stuburo
Tačiau čia slypi kur kas platesnė ir gilesnė problema, kuri, mano manymu, iki šiol lieka politinių lyderių ir daugelio investuotojų aklojoje zonoje. Europa atsilieka nuo JAV ir Kinijos ne tik karine prasme – dar didesnė jos silpnybė yra technologijų srityje.
Debesų platformos, dirbtinis intelektas, robotika, kosmoso technologijos, strateginės IT infrastruktūros, netgi paprastos vartojimo paslaugos, tokios kaip paieškos sistemos ar socialiniai tinklai – visose šiose srityse Europa yra priklausoma nuo užsienio technologinių milžinų. Google, Amazon, Microsoft, Meta ar Tencent ir Alibaba – nė viena iš šių lyderių nėra europietiška.
Proveržio momentas dar priešakyje
Esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau Europa bus priversta pripažinti šią priklausomybę kaip egzistencinę grėsmę. Tik laiko klausimas, kada Europos politikai supras, kad norint išsaugoti savo ekonominį ir geopolitinį savarankiškumą, būtina skatinti technologines inovacijas, mažinti perteklinę biurokratiją ir kurti palankias sąlygas Europos technologijų bendrovėms augti bei konkuruoti pasaulinėje rinkoje.
Kai šis suvokimas pasieks aukščiausius politinius sluoksnius, bus pradėtos taikyti skatinamosios priemonės – mokesčių lengvatos, greitesni reguliavimo procesai, tiesioginė valstybės parama inovatyvioms įmonėms. Tą dieną Europos technologijų sektorius gali tapti viena patraukliausių investicinių krypčių.
Geriausias laikas investuoti – dabar
Būtent todėl aš manau, kad dabar yra geriausias laikas investuoti į Europos IT ir technologijų bendroves – kol šis proveržio etapas dar neprasidėjo, o rinkos dalyviai tebėra susitelkę į gynybos sektorių. Tai yra proga užimti pozicijas prieš įvykiams prasidedant.
Jei Europa užsimerks – laukia krizė
Žinoma, yra ir kita, niūresnė galimybė – kad Europa šių signalų laiku nepastebės arba sąmoningai ignoruos. Jei taip nutiks, Europos laukia ne tik ekonominis nuosmukis ir sunkus atsigavimas, bet galbūt net ir naujas karinis konfliktas su skaudžiais praradimais.
Priklausomybė nuo išorinių galių kritinėse srityse – nuo karinių technologijų iki duomenų infrastruktūros – Europą pavers silpnuoju grandinės tašku, lengvai pažeidžiamu tiek geopolitinėse derybose, tiek realiose krizėse.
Europa privalo rinktis
Europa šiandien stovi pasirinkimo kryžkelėje. Stiprinti savo karinę ir technologinę nepriklausomybę arba likti amžinoje priklausomybėje nuo JAV ir Kinijos malonės. Nuo šio pasirinkimo priklausys ne tik Europos ekonomikos ateitis, bet ir jos vieta pasaulinėje geopolitinėje arenoje.
Renkuosi tikėti Europa
Šiandien Europa susiduria su rimtais iššūkiais – tiek saugumo, tiek technologijų, tiek ekonomikos srityse. Tačiau man sunku patikėti, kad žemynas, turintis tokią istoriją, patirtį ir talentus, negalės rasti būdų prisitaikyti ir sustiprėti.
Istorija ne kartą parodė, kad sunkumai dažnai tampa pokyčių katalizatoriumi. O sunkūs laikai ugdo žmones, kurie nebijo atsakomybės ir drąsiai imasi spręsti problemas. Aš tikiu, kad Europa turi daug tokių žmonių – tiek versle, tiek moksluose, tiek politikoje.
Būtent dėl to aš renkuosi investuoti į Europos įmones. Tai ne tik finansinis sprendimas, bet ir tam tikras pasitikėjimo pareiškimas. Aš tikiu, kad Europa gali tapti viena stipriausių ir konkurencingiausių pasaulio regionų, jei drąsiai priims reikiamus sprendimus ir sukurs palankią aplinką inovacijoms bei augimui.
Žinoma, jokia ateitis nėra garantuota. Tačiau vietoj to, kad vadovaučiausi baimėmis, aš renkuosi pasitikėjimą – kad Europos stiprybė slypi jos žmonėse, gebančiuose mokytis, prisitaikyti ir kurti ateitį. Mano įsitikinimu, laimi tie, kurie perlipa savo baimes ir pasiryžta rizikuoti – būtent tai ir renkuosi daryti.
Mano sudaryto europietiško akcijų portfelio sudėtis
- ARM – 17%
ARM yra viena svarbiausių puslaidininkių architektūros kūrėjų pasaulyje. Jos technologijos yra kritinės Europos skaitmeninei nepriklausomybei ir inovacijoms AI bei IoT srityse. - ASML – 17%
ASML yra pasaulinė monopolistė pažangiausių lustų gamybos įrangos srityje. Be ASML neįmanoma puslaidininkių pramonė tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. - Novo Nordisk – 13%
Novo Nordisk yra pasaulinė diabeto ir nutukimo gydymo lyderė. Jos sėkmė svarbi ne tik Europos sveikatos sektoriaus stiprinimui, bet ir inovatyvios biotechnologijų pramonės plėtrai. - Infineon Technologies – 10%
Infineon gamina kritinius puslaidininkius automobilių, energetikos ir gynybos sektoriams. Šį įmonė yra vienas iš ramsčių Europos technologiniam ir pramonės suverenumui. - STMicroelectronics – 10%
STMicroelectronics yra viena svarbiausių Europos puslaidininkių gamintojų. Ji užtikrina tiek automobilių, tiek pramonės skaitmeninimo sprendimų tiekimą Europos rinkai. - Thales – 10%
Thales yra Europos gynybos ir kosmoso technologijų milžinė, kurianti pažangias radarų, palydovų ir kibernetinio saugumo sistemas. Tai yra labai svarbu Europos karinei ir technologinei nepriklausomybei. - Airbus – 7%
Airbus yra strateginė Europos aviacijos ir kosmoso įmonė. Ji atsakinga už civilinės ir karinės aviacijos autonomiją bei kosmoso programų vystymą. - Rheinmetall – 5%
Rheinmetall yra viena svarbiausių Europos gynybos pramonės įmonių, kurianti sausumos pajėgų techniką ir amuniciją, užtikrinančią Europos šalių karinę savarankiškumą. - SAP – 5%
SAP yra didžiausia Europos programinės įrangos bendrovė, kurios verslo valdymo sprendimai yra kritiškai svarbūs Europos įmonių skaitmenizacijai ir konkurencingumui. - Spotify Technology – 5%
Spotify yra vienintelė pasaulinio masto europietiška skaitmeninio turinio platforma, įrodanti, kad Europa gali kurti vartotojų technologijų lyderius globaliu mastu. - CRISPR Therapeutics – 1%
Nors CRISPR yra labiau tarptautinė nei europietiška įmonė, jos genų redagavimo technologijos gali tapti svarbiu faktoriumi Europos biotechnologijų ir sveikatos nepriklausomybei.
Norintiems sužinoti daugiau, kviečiu susipažinti.