Viename iš savo anksčiau rašytų straipsnių minėjau kuo emocinis raštingumas svarbus finansinei žmogaus gerovei. Šis straipsnis skirtas visiems, tačiau nemeluosiu – labiau vyrams. Šiandieniniame pasaulyje, kuriame finansinis raštingumas tampa vis svarbesnis, daugelis žmonių susiduria su įvairiais emociniais iššūkiais, kurie gali paveikti jų gebėjimą priimti protingus finansinius sprendimus, tačiau mano pastebėjimu, moterys emocinio raštingumo srityje dažnai būna kiek racionalesnės. Taip pat, kadangi pats esu vyras, manau, kad lengviau galiu suprasti kitus vyrus ir ne iki galo suprasti problemas, su kuriomis susiduria moterys. Nepaisant to, tikiuosi, kad naudos ras visi skaitantys.
Šiame straipsnyje gilinsimės į emocinį raštingumą, jo sąsajas su finansiniu raštingumu ir praktinius būdus, kaip lavinti šiuos įgūdžius. Tikiuosi, kad tai padės Jums suprasti savo emocijas, jas geriau valdyti ir priimti mažiau emocinių ir daugiau racionalių sprendimų.
Kas yra emocinis raštingumas?
Emocinis raštingumas – gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas. Emocinis raštingumas yra vienas iš esminių įgūdžių, padedantis ne tik geriau susidoroti su kasdieniais iššūkiais, bet ir sėkmingai tvarkyti savo finansus ar siekti kitų savo tikslų. Emocinio raštingumo svarba neabejotina, nes jis skatina asmeninį augimą ir gerina bendrą gyvenimo kokybę.
Emocinio raštingumo sudedamosios dalys
Emocijų atpažinimas: Gebėjimas pastebėti ir identifikuoti savo ir kitų žmonių emocijas. Tai pirmas žingsnis emocinio raštingumo kelyje, nes negalime valdyti to, ko nesuprantame.
Emocijų supratimas: Supratimas, kodėl jaučiame tam tikras emocijas ir kaip jos susijusios su mūsų mintimis, elgesiu bei situacijomis. Tai padeda geriau suvokti, kas vyksta mūsų viduje ir kaip tai veikia mūsų gyvenimą.
Emocijų išreiškimas: Gebėjimas tinkamai išreikšti savo emocijas, nesukeliant žalos sau ar kitiems. Tai svarbu ne tik asmeniniams santykiams, bet ir profesinėje aplinkoje.
Emocijų valdymas: Strategijų ir įgūdžių naudojimas siekiant valdyti savo emocijas, ypač stresinėse ar sunkiose situacijose. Tai padeda išlaikyti ramybę ir efektyvumą, kai susiduriame su iššūkiais.
Emocijų ratas
Pagrindinės 8 emocijos.
1980-aisiais Pietų Floridos universiteto (JAV) profesorius Robert‘as Plutchik‘as (1927 – 2006) pasiūlė emocijų rato teorija. Pagal emocijų rato teoriją yra 8 pagrindinės emocijos: Pasitikėjimas, Baimė, Liūdesys, Nuostaba, Pasibjaurėjimas, Džiaugsmas, Tikėjimasis ir Pyktis. Visos šios emocijos, pagal Robertą Plačiką, yra prigimtinės ir būdingos kiekvienam protiškai sveikam individui. Jų paskirtis – išgyvenimas. Nejausdami emocijų, negalėtume tinkamai funkcionuoti ir priimti atitinkamų sprendimų. Pavyzdžiui, pagal biologinės psichologijos teoriją, mes jaučiame tokius jausmus kaip meilę todėl, kad tai mus pririša prie kitų žmonių ir mus suartina. Suartėjimas leidžia suvienyti jėgas ir tapti stipresniais, pasiekti daugiau. Mes jaučiame baimę ir tai mus skatina bėgti – kitaip neišvengtume pavojaus ir mirtume.
Jeigu emocijų pagrindu priimti sprendimai yra skirti išgyventi, kodėl blogai vadovautis emocijomis?
Nepaisant to, kad emocijų paskirtis yra išgyventi, tai savaime nereiškia, kad pasidavimas jų įtakai yra savaime tinkamas sprendimas. Taip yra todėl, kad mus veikia aplinka. Aplinka formuoja ne tik mūsų norus, elgesį ir panašius dalykus, tačiau ir mūsų emocinę raišką. Pavyzdžiui, kai būname vaikai ir pradedame verkti, mus galimai pradeda raminti arba aiškinti, kad verkti negalima (negražu, nevyriška ir t.t.); kai džiaugiamės, mus sudrausmina, kad triukšmaujame ir pan. Visa tai iškreipia mūsų emocijų supratimą ir neišmoko tinkamai jomis naudotis.
Emocijų lygiai ir sudėtinės emocijos
Kaip jau buvo minėta, pagrindinių emocijų yra 8. Svarbu paminėti, kad kiekviena pagrindinių emocijų turi savo lygius. Pavyzdžiui, pasitikėjimo emocija turi tokius lygius: Pritarimas, Pasitikėjimas, Susižavėjimas; Baimė pasižymi tokiais lygiais: Drovumas, Baimė, Panika. Taigi prie 8 papildomų emocijų reikia pridėti dar 16 papildomų – iš viso 24 emocijos.
Taip pat, pagrindinių emocijų pora gali susijungti ir sudaryti naują emociją. Pavyzdžiui, iš Pasibjaurėjimo ir Pykčio kyla Panieka. Iš Baimės ir Liūdesio – Neviltis. Iš Pykčio ir Džiaugsmo – Pasididžiavimas. Liūdesys ir Tikėjimas – Pesimizmas.
Taigi, kaip matome, pagal Robert‘ą Plutchik‘ą, yra 8 pagrindinės emocijos, kurios turi po dar 2 emocijų lygius – iš viso 24 emocijos. Taip pat, pagrindinės emocijos gali sudaryti poras ir sukurti naujas emocijas – iš viso dar 56 emocijos. Taigi, pagal Plutchiką iš viso yra 80 skirtingų emocijų.
Emocinis raštingumas – kodėl svarbu lavinti?
Emocinio raštingumo svarba finansiniam raštingumui
Emocinis raštingumas tiesiogiai veikia finansinius sprendimus. Suprasdami savo emocijas, galime geriau valdyti impulsyvius pirkimus ir priimti racionalesnius sprendimus. Dažnai žmonės siekia finansinio saugumo ir sėkmės, tačiau emocijos, tokios kaip baimė, nerimas ar nusivylimas, gali trukdyti šiems tikslams. Emocinio raštingumo lavinimas padeda išvengti spontaniškų sprendimų, kurie gali turėti neigiamų pasekmių finansinei gerovei.
Pavyzdžiui, daugelis vaikinų trokšta būti populiarūs, svarbūs ir ypatingi. Deja, šie norai dažnai veda prie iracionalių sprendimų, tokių kaip prabangių automobilių, brangių rūbų ar elektroninės technikos pirkimo, neturint didelių pajamų ar didelio sukaupto turto. Noras būti priimtam, reikalingam ir gerbiamam yra visiškai normalus. Dauguma mūsų norime patikti kitiems ir būti matomi kaip geri, ypatingi ir daug pasiekę. Sulaukę atstūmimo, ignoravimo ar nuvertinimo, galime pajausti liūdesį, nusivylimą ar kitus nemalonius jausmus. Tai normalu. Tačiau šių troškimų ir patiriamų emocijų nesupratimas bei nepriėmimas gali nukreipti mus nuo mūsų tikslų neracionalių sprendimų link. Prabangūs pirkiniai dažnai sukuria finansinį spaudimą: jie kainuoja daug ir reikalauja didelių priežiūros išlaidų. Didelės išlaidos veda prie neracionalaus skolinimosi, dėl ko žmogaus finansai tik dar labiau kenčia. Taip prarandama galimybė išauginti savo pajamas ir padidinti turimo turto vertę.
Todėl yra svarbu suprasti ir priimti savo poreikius (patikti kitiems, būti daug pasiekusiu, būti ypatingu ar kokie tik dar tie būtų) ir iš to kylančias emocijas bei jausmus. Priėmus savo poreikius ir įsigilinus į savo jausmus, galime geriau susidėti planą savo tikslų link, kurių sieksime žingsnis po žingsnio – lėtai, bet užtikrintai. Tai yra sunku ir reikalauja didelės disciplinos, tačiau tai yra vienintelis kelias finansinės gerovės link. Asmuo, kuris suvokia savo poreikius ir geba siekti savo tikslų, priimant kuo mažiau emocinių, neracionalių ir greitų sprendimų, tik laiko klausimas, kada iš tiesų pasiekia tai, apie ką svajoja.
Emocinis raštingumas. Kaip jį lavinti?
Apie tai, ką daryti, kuomet būna sunku, jau esu rašęs čia. Gilinantis konkrečiai į emocinio raštingumo lavinimą, būtų galima išskirti begalę aspektų. Paminėsiu, ką esu linkęs taikyti pats.
Savistaba ir refleksija
Savistaba ir refleksija yra esminiai emocinio raštingumo ugdymo elementai. Mano įsitikinimu, svarbu reguliariai stebėti savo emocijas ir jas analizuoti. Kiekvieną dieną skirdami keletą minučių apmąstyti, kaip ir kodėl jaučiamės, galime geriau suprasti savo emocijų priežastis. Tai padeda atpažinti pasikartojančius modelius ir suprasti, kas sukelia tam tikras emocijas, leidžiant efektyviau jas valdyti. Kai kuriems žmonėms padeda dienoraščio rašymas – tai gali būti puikus būdas sekti savo emocinę būklę. Asmeniškai pats dienoraščio nerašau.
Emocijų valdymo strategija
Trumpai pakartosiu tai, ką esu minėjęs straipsnyje apie nemalonių įvykių išgyvenimą. Kuomet apima nemalionos emocijos, pavyzdžiui, stresas, ypatingai svarbu jį tinkamai suvaldyti ir išreikšti. Pirmiausia, reikia siekti nusiraminti. Kai kuriems padeda gilus kvėpavimas, kitiems kardio treniruotės. Man labiausiai padeda miegas, po kurio seka ramus laikas sau, kurio metu apsvarstau visą sitauciją, kylančią emociją ir panašius dalykus. Šiame etape leidžiu sau savęs klausti „kodėl man“ ir panašius klausimus. Nusiraminęs, skiriu sau fizinį krūvį: kardio arba jėgos treniruotes. Tuomet skiriu laiką emocijos ir situacijos nagrinėjimui. Bandau suprasti, kas nutiko, kokias emocijas man tai kelia, dėl ko man tai svarbu ir ką galiu padaryti toje situacijoje.
Mokymasis iš patirties
Emocinis raštingumas yra įgūdis, kuris lavinamas su laiku ir praktika. Svarbu mokytis iš savo patirties ir nuolat siekti tobulėti. Kiekviena patirtis – teigiama ar neigiama – yra galimybė išmokti ką nors naujo apie save ir savo emocijas. Būtina būti kantriam su savimi ir leisti sau klysti, nes būtent klaidos dažnai yra geriausios pamokos. Nuolatinis savęs tobulinimas ir atvirumas mokytis padeda ugdyti stipresnį emocinį raštingumą ir geresnę gyvenimo kokybę.
Apibendrinimas
Emocinis raštingumas yra esminis įgūdis, kuris ne tik padeda mums geriau suprasti ir valdyti savo emocijas, bet ir daro didelę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, ypač finansiniams sprendimams. Gebėjimas atpažinti, suprasti, išreikšti ir valdyti emocijas yra raktas į sėkmę įvairiose gyvenimo srityse.
Vienas svarbiausių emocinio raštingumo aspektų yra jo tiesioginė sąsaja su finansiniu raštingumu. Suprasdami savo emocijas, galime išvengti impulsyvių pirkimų ir priimti racionalesnius sprendimus, kurie ilgainiui padeda pasiekti finansinę gerovę. Emocijų valdymas padeda išlaikyti ramybę ir efektyvumą stresinėse situacijose, todėl galime geriau planuoti ir siekti savo tikslų.
Praktiniai būdai lavinti emocinį raštingumą – savistaba, refleksija, emocijų valdymo strategijų taikymas ir mokymasis iš patirties – yra veiksmingi ir prieinami kiekvienam. Reguliarus emocijų stebėjimas ir analizė leidžia geriau suprasti savo vidinius jausmus ir efektyviau juos valdyti. Fizinė veikla, miegas ir laikas sau padeda nusiraminti ir suvokti situaciją bei emocijas, o nuolatinis mokymasis iš patirties skatina asmeninį augimą.
Galų gale, emocinis raštingumas yra neatsiejamas nuo mūsų gebėjimo priimti geriausius sprendimus gyvenime. Tai įgūdis, kuris lavinamas su laiku ir praktika, ir kurio svarba negali būti nuvertinta. Tik sugebėdami geriau suprasti ir valdyti savo emocijas, galime pasiekti tikrąją finansinę ir asmeninę sėkmę.
