Šį straipsnį norėčiau pradėti nuo to, ką šiame straipsnyje turiu omeny „būti turtingu“. Mano supratimu, būti turtingu, tai nebūtinai turėti milijonus. Mano „pasaulyje“ būti turtingu reiškia būti finansiškai nepriklausomu, laisvu ir leidžiančiu sau neskaičiuoti pinigų, nuėjus nusipirkti maisto, renkantis pramogą ar kelionės kryptį. Norint pasiekti tokį gyvenimo lygį, tikriausiai bus būtina turėti arba dideles pajamas suteikiantį darbą, arba savo verslą. Nepaisant to, nors šis straipsnis yra skirtas aptarti priežastis, dėl ko žmonės netampa turtingais, juo nenoriu pareikšti, kad tapti turtingu turi būti kiekvieno žmogaus tikslas. Mano įsitikinimu, kiekvieno žmogaus tikslas turėtų būti gerinti savo finansinę padėtį, tačiau nebūtinai kuriant verslus ar tampant didelių įmonių direktoriais. Taip pat, nors šis straipsnis skirtas norintiems tapti turtingais, tikiuosi, kad ką nors naudingo atras ir kitų sričių atstovai.
Taigi, dėl kokių priežasčių žmonės netampa turtingais?
1. Idealiai mokosi mokykloje.
Pamenu, mokyklos laikais dažnai girdėdavau frazę „Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.“ Tiek mokytojai, tiek kiti suaugusieji vis kartodavo, kad jei nori gauti gerą darbą ir gerai gyventi, privalai gerai mokytis. Blogai mokysiesi – eisi šluoti gatvių, valyti grindų arba į Maximos kasą. Deja ar ne deja, bet tai mitas ir man keista, kaip patys suaugusieji tuo mitu tiki. Pažįstu ne vieną žmogų, kuris nebuvo pavyzdingas mokinys mokykloje, tačiau uždirba didesnes pajamas negu tie, kurie idealiai mokėsi mokykloje. Negaliu pamiršti ir anglų kalbos pamokų vidurinėje. Dalis mokinių, kurie mokėsi 10-ukais, vos išlaikė anglų kalbos valstybinį egzaminą. Tuo tarpu, keletas mokinių iš mano grupės, sėdėdami gale klasės, žaisdami telefonais ir gaudami vos 4-etus, egzaminus išlaikė geriausiais balais (bijau sumeluoti, bet vienas ar tik negavo 100-uko). Kaip taip gali būti, kad nesimokė ir gavo geriausius įvertinimus? Apie tai aptarsiu antrame straipsnio punkte – apie klaidą, kurią daro kita dalis žmonių.
Šį punktą norėčiau pabaigti tuo, kad viskas priklauso nuo Jūsų tikslų. Jeigu Jūs norite tapti gydytojais, Jums reikia gerai mokytis: tikriausiai biologiją, chemiją ir matematiką. Jeigu norite tapti architektais, Jums tikriausiai reikia gerai mokytis matematiką, fiziką ir tikriausiai dar kažkurį dalyką. Tačiau svarbu suprasti, kad tapę gydytojais ar architektais nebūtinai gyvensite „šokolade“, kaip mėgstama sakyti. Kaip ir tie, kurie nesimokė šių dalykų ir išvis neturintis „gero“ darbo, nebūtinai gyvens skurde. Todėl mano įsitikinimu, mokytojų ir kitų suaugusiųjų gerų pažymių gavimo idealizavimas mokykloje teyra iliuzija dėl gero ir turtingo ateities gyvenimo.
Aptarkime ir kitą pusę žmonių, kurie nesimoko išvis.
2. Nesimoko išvis.
Šis punktas bus pritarimas tiems, kurie skaitė pirmąją dalį ir juokėsi, galvodami „tai jo jo, nesimokyk ir milijonierium būsi.“ Žinoma, kad ne. Visi milijonieriai, visi milijardieriai ir apskritai turtingi žmonės mokėsi ir tikriausiai mokosi iki šiol. Tik ne mokykloje ir ne dėl pažymių. Turtingi žmonės mokėsi ir mokosi tai, kas iš tiesų yra būtina. Kaip būsimas architektas turi mokytis fizikos ir matetikos, o būsimas gydytojas biologijos ir chemijos, taip būsimas verslininkas turi mokytis jo sričiai svarbių dalykų: marketingo strategijos, seo įgūdžių, viešojo kalbėjimo pagrindų, ekonomikos pagrindų, kokio nors specifinio įgūdžio ir pan. Žmonės, kurie visiškai nesimoko, netampa nei gydytojais, nei architektais, nei verslininkais.
Taip pat, mokytis būtina dėl bendro išprusimo ir dėl suvokimo, kas ir kodėl vyksta aplink mus. Iš to galime išvesti trečiąjį punktą – gebėjimas vertinti informaciją kritiškai.
Ties pereinant į sekantį punktą, norėčiau pabaigti dėl mano užsimintų klasiokų, kurių dalis mokėsi 10-ukais ir vos išlaikė egzaminus, ir kurių dalis mokėsi 4-etais ir išlaikė egzaminus aukštais balais (kaip minėjau, bijau pameluoti, bet vienas lyg gavo 100-uką). Esminis dalykas yra tame, kad tos merginos, kurios mokėsi 10-ukais, mokėsi dėl pažymių ir stropiai pagal taisykles. Tuo tarpu tie, kurie mokėsi prastais pažymiais, tačiau išlaikė aukštais balais egzaminus, tiesiog buvo tingūs ir nedarydavo namų darbų, neatsakingai atlikdavo užduotis klasėje ir pan., tačiau bendraudavo su užsieniečiais internete. Bendraudami išmoko anglų kalbos praktiškai ir tai sugebėjo panaudoti egzamine, tuo tarpu mano minėtos merginos išmoko tik taisykles, bet ne kaip jas pritaikyti praktikoje.
Pabaigiant, norėčiau subendrinti abu punktus: mokytis yra svarbu ir būtina, tačiau ne dėl gero darbo ir tuo labiau ne dėl pažymių. Mokytis reikia dėl bendro išprusimo, dėl tikslo pritaikyti mokslus praktikoje ir t.t. Todėl, jeigu mokinys svajoja tapti advokatu ir jam reikia anglų kalbos, istorijos, lietuvių kalbos ir matematikos, nereikia daryti problemos iš to, jei jis gauna 6-etus iš kokios nors pamokos kaip chemija ar fizika. Tai nėra priežastis tokį mokinį žeminti ir jam sakyti, kad jis negaus gero darbo, negaus gerų pajamų ir pan. Mokyklos pažymiai gana menkai nulemia tai, kaip finansiškai gyvens asmuo.
3. Negeba vertinti informacijos kritiškai.
Kaip ir minėjau, trečias punktas apie negebėjimą informacijos vertinti kritiškai. Dažniausiai tai būna žmonės, kurie nesimoko visiškai (nei mokykloje, nei už jos ribų), tačiau jų nemažai esama ir universitetuose. Tiesą sakant, gana dažnai yra tekę pastebėti, kad žmonės, kurie baigė profesines mokyklas, linkę kritiškiau žvelgti į dalykus, negu tie, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose. Tuo pačiu, mano pastebėjimu, baigę profesines mokyklas būna labiau linkę ir į sąmokslo teorijas. Taigi savitas pliusas, savitas minusas. Tuo tarpu žmonės, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose, mano pastebėjimu, yra linkę gana lengvai priimti informaciją kaip už tiesą, jeigu ji ateina iš oficialių ir atrodo patikimų šaltinių (dėstytojų, valdžios, žinomų naujienų portalų ar žinomų įtakingų žmonių).
Mano supratimu, labai svarbu turėti kritinį mąstymą iš abiejų pusių: ir suprasti, kada rašo žinutes sukčiai, ir kelti klausimus, kuomet mums kažką teigia dėstytojai, valdžios atstovai, nuomonės formuotojai (influenceriai) ir net kuomet mes patys turime savus įsitikinimus – būtina žvelgti kritiškai. Galbūt mums patikimai atrodantis žmogus klysta, galbūt klystame mes. Tai normalu, tai žmogiška. Norint tapti turtingu – kritiškas požiūris yra būtinybė.
4. Motyvacija – tik pinigai.
Internete tikriausiai rastume daug įvairių strategijų ir būdų kaip tapti verslininku ar net milijonieriumi. Mano įsitikinimu, norint tapti turtingu – būtina imtis veiklos ne dėl pinigų, o dėl aukštesnių tikslų: noro išmokti, noro padėti, noro pakeisti pasaulį, noro atrasti hobį ar dar dėl kažko, kas nėra susiję su pinigais. Esu ne kartą sutikęs tokių žmonių, kurie siekia tik pinigų. Jie dirba dėl pinigų, jie imasi verslo dėl pinigų, jie ima mokytis dėl pinigų. Negaliu užtikrintai teigti, kad visi iki vieno jų taip ir neturi, bet nemeluosiu teigdamas, kad didžioji dalis vargsta dirbdami nuo algos iki algos ir vis stovėdami vietoje. Manau, kad tai galioja ir tiems, kurie nenori tapti milijonieriais, bet nori gauti geras pareigas tik vardan statuso. Tik darydami, ką mes iš tiesų mėgstame, galime pasiekti didžiausių tikslų. Darydami dėl pinigų ar dėl statuso, dažniausiai stovėsime vietoje.
5. Eina jau pramintais keliais.
Šį punktą norėčiau susieti su pirmuoju punktu. Kaip ir dėl karčių šaknų ir saldžių vaisių, taip ir ties šiuo punktu mano įsitikinimu visuomenės įsitikinimas yra klaidingas. Visur tik ir girdime „gerai mokykis“, „stok į perspektyvią specialybę“ ir „susirask darbą“ ir tuomet esą pavyks tapti turtingu. Kaip jau minėjau, taip, svarbu gerai mokytis, tačiau gerai mokytis reikia ne tik ir nebūtinai mokykloje, o apskritai gyvenime, priklausomai nuo asmeninių siekių. Iš perspektyvios specialybės nebus naudos, jeigu ji mums nepatiks. Kaip ir minėjau praeitame punkte, prasta motyvacija yra pinigai ar statutas. Ideali motyvacija yra tai, ko mes iš tiesų norime; tai, kas mums iš tiesų patinka. Taip pat, jeigu daugelis renkasi tą perspektyvią specialybę, kuo Jūs būsite geresnis už kitus, kurie rinksis tą patį kelią? Jeigu daugelis renkasi tą patį kelią arba jeigu tas kelias jau pramintas, bus be galo sunku tapti geriausiu. Aukso kalną galima rasti tik ten, kur gali būti geresniu už esančius arba ten, kur niekas to aukso kalno dar neatrado – nesiūlo tokios paslaugos, prekės ar netaikė tam tikro būdo. Galiausiai dėl darbo – deja, bet retas darbas siūlys tiek daug pajamų, kad būtų galima tapti finansiškai laisvu. Dažniausiai darbo perspektyva tokia, kad tenka dirbti iki pat pensijos, o kai kurie jos net nespėja sulaukti. Ir visa tai dėl paprastos priežasties – dirbančiųjų, galinčių atlikti tas pačias funkcijas, yra pilna. Žmonių, kurie gali sukurti kažką naujo, kažką nematyto – vienetai. Būtent tie vienetai ir uždirba aukso kalnus.
6. Negeba atlaikyti aplinkinių spaudimo.
Gaila, bet einant savo keliu, labai tikėtina, kad tame kelyje būsite vieni. Bent jau pradžioje, kuri yra pati sunkiausia. Ne tik dėl to, kad Jums dar truks patirties ar dėl to, kad bus sunku finansiškai (nes joks verslas neatneša bent kiek didesnių pinigų per pirmuosius veiklos mėnesius, o tuo labiau savaites – tikėtina, kad viską išvystyt užtruks ir porą metų, gal net daugiau), bet dėl to, kad tikėtina, kad Jūs patys savimi abejosite. Abejosite savo idėja, savo gebėjimu ir savo tikėjimu, kad galite tapti turtingu ir viskuo kitu. Ir labai tikėtina, kad nebus jokio žmogaus, kuris Jus palaikytų ir padrąsintų Jus eiti savo keliu.
Žmonės, kurie geba atlaikyti aplinkinių spaudimą eiti kitų pramintu keliu (mokslai à darbas, karjera), mano įsitikinimu, tik laiko klausimas, kada pasieks savo tikslo. Gaila, bet tai sugeba tik retas. Likusiems tenka nelaimingo gyvenimo dalia – dirbti kitam ir dirbti tokį darbą, kurio visiškai nemėgsta.
7. Neturi kantrybės.
Gana dažnai į mane kreipiasi žmonės, kurie klausia kaip man pavyko tapti turtingu ir ką jiems daryti, kad jie taptų turtingais. Gaila, bet dažniausiai tuos žmones nuvyliu. Pirma, nėra jokio konkretaus recepto kaip tapti turtingu. Būti turtingu tai kelias, susidedantys iš daug skirtingų posūkių, grįžimų atgal, duobių, kalnų ir svarbiausia nežinomybės ar šis kelias nuves į sėkmę, ar į pražūtį – kaip ir minėjau, ties 5 punktu, būtina eiti savo keliu. Ir kiekvieno žmogaus kelias į turtingą gyvenimą yra skirtingas. Antra, norint tapti turtingu, reikia daug kantrybės. Žmonės, išgirdę, kad pradėjus savo verslą gali metus, o gal net ir tris, neuždirbti nieko ar vos kelis eurus per mėnesį, numoja ranka ir atsako, kad tai nesąmonė – juk nepragyvensi iš tų kelių eurų. Teisingai, už kelis eurus per mėnesį nepragyvensi, tačiau asmeniškai aš nematau jokio kito būdo tapti turtingu – būtina būti kantriam ir dėl savo tikslo dirbti lėtai, bet užtikrintai, žvelgiant toli į ateitį, išsikeliant mažus tikslus ir juos žingsnis po žingsnio pasiekiant. Nėra greitų pinigų. Nėra lengvų pinigų. Viskam reikia kantrybės. Kai pats pradėjau savo verslą, pirmą mėnesį uždirbau vos 30 centų. Pirmus metus uždirbdavau po keliasdešimt eurų, antrus metus po kelis šimtus eurų geriausiu atveju. Uždirbdamas 2000 eurų per mėnesį, nuomojausi kambarį už 70 eurų – vardan geresnės ateities. Nors pajamos ir buvo gana didelės, supratau, kad dar ne laikas mėgautis vaisiais. Supratau, kad privalau būti kantrus ir lėtai siekti savo tikslo: pirma sukaupti kapitalą ir jį panaudoti dar didesnėms pajamoms generuoti. Net ir dabar gaudamas didesnes pajamas, stengiuosi kaupti kapitalą, o ne jį švaistyti. Suprantu, kad aukštos pajamos gali būti laikinas dalykas. Noriu likti kantrus ir toliau, kad gaunamas pajamas galėčiau panaudoti dar didesnėms pajamoms gauti, kurių pagalba užsitikrinčiau saugią, stabilią ir komfortišką ateitį. Žinoma, tai nereiškia, kad iki šiol gyvenu kambaryje už 70 eurų – turiu nuosavą butą, daug keliauju, vairuoju gerą mašiną ir visa kita, tačiau į NT žiūriu kaip į turto vertės išsaugojimą, o gerą mašiną sau galėjau leisti neaukodamas didelės dalies savo pajamų ir sukaupto turto.
8. Nevertina smulkmenų.
Šis punktas iš esmės susijęs su 7 punktu apie kantrybę. Kaip ir minėjau, pirmas mano mėnuo atnešė man tik 30 centų pelną. Daugelis žmonių tuo metu tai sužinoję, juokėsi. Sakė, kas čia per nesąmonė, dėl 30 centų užsiimti nesąmonėm, geriau eiti dirbti už 700 eurų. Mano įsitikinimu, tai daugelio žmonių daromos klaidos atspindys – nevertinti smulkmenų. Nei vienas žmogus, su kuriuo tuo metu kalbėjau, nesuprato, kad 30 centų uždarbis yra laikinas etapas link tikslo tapti turtingu. Nesuprato, kad uždarbis juk gali augti (kitaip nei darbo vietoje pagal sutartį, kurioje 99 proc. atvejų bus uždarbio lubos). Nesuprato, kad gal uždirbta tik 30 centų, tačiau yra įgauta kažkokia patirtis, gauta kažko daugiau nei tik pinigai, pvz, reputacija – kas yra be galo svarbu norint tapti turtingu. Ir galiausiai, praėjus keliems metams, būtent dėl šio bruožo (vertinti smulkmenas) išauginau savo verslą iki tokių pajamų, kurios dabar man leidžia gyventi laisviau negu vidutiniam žmogui apskritai pasaulyje.
Vertinti smulkmenas svarbu ir dėl to, kad tuomet atkreipiame dėmesį į paprastesnius dalykus, kurie suteikia mums džiaugsmo, motyvacijos ir kitus teigiamus jausmus, kurie taip pat gali padėti siekti savo tikslų, geriau valdyti finansus ir t.t.
9. Per daug išaukština materializmą.
Iš tiesų sunkiai sekėsi sugalvoti, kaip pavadinti šį punktą. Iš vienos pusės jis susijęs su finansiniu raštingumu (kaip tinkamai valdyti finansus), iš kitos pusės susijęs su pačio žmogaus mąstymu – noru įrodyti savo vertę per daiktus.
Natūralu, kad žmonės nemoka valdyti savo finansų, nežino, kaip tinkamai taupyti, kaip ir kur tinkamai investuoti – juk mūsų to niekas nemoko. Tačiau iš kitos pusės, problema yra pačiuose žmonėse. Nemaža dalis žmonių pasitelkia daiktus, kad įrodytų savo vertę: prabangūs rūbai, brangios mašinos, pervertinti telefonai ir pan. Nesu psichologijos ekspertas, bet mano supratimu, žmonėms trūksta vidinio pasitikėjimo savimi, todėl bando sau ir kitiems įrodyti, kad jie yra puikūs, ypatingi ir verti kažko daugiau negu kiti.
Tiek finansinio raštingumo stoka, tiek bandymas įrodyti savo vertę prabangiais daiktais, iš tiesų tesukuria iliuziją ir atitolina nuo galimybės iš tiesų būti turtingu ir ypatingu. Įsivaizduokit, vietoj to, kad investuotumėt pinigus į tobulėjimą (mokslą, mokymus, kursus) ar poilsį, atsipalaidavimą ar komforto gerinimą (kelionės, kondicionierius namie, greitesnis kompiuteris darbui), ar į pasyvias pajamas (ETF, P2P paskolos, NT – kas generuoja 5-7proc metinės grąžos, bet tai juk vis tiek geriau nei nieko – vertinti smulkmenas, 8 punktas), nusiperkate naują prabangią mašiną, kuri nuvertėja. Negana to, dar pasiimate jai paskolą. Taigi Jūsų uždirbti pinigai (mašinos pavidalu) ne tik, kad nuvertėja, bet už tai dar turite papildomai sumokėti (tuos pačius 5-7 proc. per metus). Galiausiai visa tai priveda prie to, kad Jūs nieko nebeturite (mašina nuvertėjus, pinigai išleisti + reikia dar „damesti” 5-7proc nuo sumos) ir tuo pačiu nieko naudingo negavote – tik laikiną iliuziją, kad Jūs ypatingas. Tuo tarpu žmogus, kuris vietoj mašinos pirko mokymus (pvz, kokius SEO kursus) ir jų pagalba susikūrė sau darbo vietą, ne tik išsaugo bei padidina pirkinio vertę (žinių, gautų iš mokymų) ir tuo pačiu dar iš jų uždirba (kadangi tai aktyvi veikla, tai turbūt kursų atsiperkamumas bus ir 100-2000 procentų per metus), bet ir nusiperka dar geresnę mašiną negu turite Jūs. Taigi žmogus, priėmęs teisingus protingus sprendimus, tampa laimėtoju ir iš tiesų tampa turtingas, ypatingas ir vertas daugiau, nei apie jį nusako jo turimi daiktai.
10. Savianalizės ir emocinio raštingumo stoka.
Iš pradžių ketinau šiuos du punktus atskirti, tačiau jau būtų ne 10, o 11 punktų. Rinkdamasis vieną iš dviejų, kuris svarbesnis, pagalvojau, kad jie iš esmės susiję, tad gali būti aprašyti kaip vienas punktas.
Apie emocinį raštingumą sukursiu atskirą straipsnį, kadangi tai plati tema, tačiau esmė yra tokia: mes visi, nepriklausomai nuo mūsų lyties, amžiaus ar užimamų pareigų, jaučiame įvairius jausmus ir emocijas (tiek liūdesį, tiek pyktį, tiek laimę, džiaugsmą ar šleikštulį, ar nusivylimą). Netikiu, kad kur nors pasaulyje egzistuoja žmogus, kuris nebūtų patyręs kurios nors emocijos. Esminis skirtumas tarp turtingų ir neturtingų žmonių (ne kiek turtais, bet gyvenimo kokybe, sakykim) emocinio raštingumo srityje yra ta, kad turtingi žmonės yra labiau mokantys savo emocijas atpažinti, kontroliuoti ir analizuoti. Neturtingi žmonės yra labiau linkę pasiduoti emocijoms, nesusimąstyti apie jų padarinius ir apskritai nelinkę jų atpažinti, tuo labiau analizuoti.
Ir štai yra antra šio punkto dalis – savianalizė. Turtingi žmonės, kuomet patiria kokią nors emociją, analizuoja save: kodėl ją jaučia, kaip dėl jos nori elgtis, kas bus jei taip pasielgs, kaip reikėtų elgtis, ką būtų galima padaryti, kad jos nejaustų ir svarbiausia – leidžia sau ją išjausti. Šia tema esu parašęs straipsnį – kviečiu susipažinti su juo plačiau. Tuo tarpu neturtingi žmonės vietoj savianalizės yra linkę elgtis neapgalvotai, vedami tų emocijų, tačiau tuo pačiu neleidžia sau jų išjausti ir apriboja save nuo jų. O kad būtų lengviau, neturtingi žmonės vietoj savianalizės ir atsakomybės prisiėmimo, ieško ką apkaltinti iš aplinkos: draugą, valdžią, gyvenimą, likimą. Lygiai tas pats ir kitose sferose: turtingi žmonės yra linkę analizuoti save ne tik, kas liečia emocijas, bet apskritai savo sprendimus, savo mąstymą, savo norus, savo poreikius, savo santykius, savo praeitį ir t.t. Neturtingi žmonės gyvena šia diena, nesigilina nei į rytojų, nei į tai, kas buvo vakar, nei į tai, kas vyksta pasaulyje. Galiausiai, neturtingas žmogus, teigdamas, kad „kai bus blogai, tada ir galvosiu“ arba „nieko čia vis tiek nepakeisi“ prieina prie taško, iš kurio tapti turtingu tampa nebeįmanoma: tampa senais, pavargusiais, sveikatą praradusiais žmonėmis, kurie neturi nei ypatingų įgūdžių, nei būna susipratę savyje, nei būna susikūrę gerbuvį iš praeities.
Pabaigai.
Taigi, šiame straipsnyje pateikiau 10 priežasčių, dėl ko žmonės netampa turtingais. Manau, kad šie punktai tinka ir tiems, kas tiesiog gyvena finansiškai ir emociškai blogai, tačiau dar turi laiko savo gyvenimus pakeisti. Taip pat, svarbu paminėti, kad šie punktai nėra sudėti svarbos tvarka ir tikrai nėra vieninteliai, kuriuos galima įvardinti. Berašydamas šį straipsnį sugalvojau ir dar keletą kitų, tokių kaip „savo baimių neperlipimas“, „pasidavimas norui uždirbti greitus pinigus, ypač ką nors apgaunant“ ir „asmeninės atsakomybės stoka“, tačiau nenorėjau per daug išsiplėsti. Sugalvojęs daugiau priežasčių, manau parašysiu dar vieną straipsnį su kitomis 10 priežasčių.
Taip pat, atsiprašau tų, kuriuos šis straipsnis galėjo įžeisti. Neturiu tokio tikslo, tačiau noriu išlikti ir atviras. Įsivaizduoju, kad nemaža dalis žmonių nesutiks su kai kuriomis priežastimis (pvz, dėl idealaus mokymosi) ir viskas dėl to gerai – nebūtina sutikti. Priešingai – būtina žiūrėti kritiškai. Nesu tobulas, kažkur klystu, kažkur pats neteisingai mąstau – manau, kad tai natūralu, žmogiška. Nepaisant to, norėčiau, kad apie tai, ką parašiau susimąstytumėt – galbūt ir Jūs klystat? O galbūt tiesa yra kažkur per vidurį – kviečiu padiskutuoti.
Nežinantiems, kas aš esu, kviečiu susipažinti.
